Naujienlaiškis #008 – Bambukas, Atspausdino pusę motociklo, Energetikos instituto maketas

Labas!

Galutiniam rezultatui pasiekti pasitelkiau ne tik 3D spausdinimo technologijas, tačiau ir skirtingus tradicinius gamybos būdus. Buvo panaudotas frezavimas, metalo pjaustymas, lipdukų gamybą, na ir, žinoma, rankų darbas viską surinkti.

Rezultatu likau ypatingai patenkintas, o eksponatas buvo pristatytas Lietuvos Energetikos instituto organizuojamame jų sukurtų produktų pristatyme.

Dalinuosi nuotrauka iš gamybinio proceso. Galutinio gaminio nuotraukas ir daugiau gamybinio proceso galite rasti 3D klasės soc. medijos kanaluose:

Aš asmeniškai dažnai susiduriu su problema, tačiau žinau, kad esu toks ne vienas, kuriam kompiuterio ekrane matomas objektas yra ne iki galo suvokiamas, jo tam tikri elementai nesuprantami, o pagaminęs pamatau, kad kas nors nesusijungia.

Mūsų smegenys ne iki galo suvokia plokščiame ekrane matomus vaizdus, mums gyvybiškai svarbus fizinis prisilietimas ir erdvės suvokimas.

Žmogus evoliuciškai prisitaikęs suvokti save supančius objektus keliais pojūčiais vienu metu: lytėjimu, regėjimu, kartais garsais ir net kvapais. Virtualioje erdvėje, kai trūksta lytėjimo pojūčio, suvokimas tampa ne intuityvus.

Tokiose situacijose gelbsti prototipų kūrimui idealiai pritaikytas gamybos būdas, kurio sąvoką taip dažnai miniu 🙂

Įrodymas, jog tai ne visuomet svarbu, slypi gamtoje, šiek tiek už Lietuvos ribų, kur auga bambuko medžiai. Jie yra tuščiaviduriai, tačiau atlaiko beprotiškas apkrovas.

3D spausdinime galioja panašūs dėsniai: detalės “stiprumui” daugiausia įtakos turi jos išorinių sluoksnių skaičius, o ne užpildas, kadangi didesnę apkrovą visuomet patiria išorinė detalės pusė.

Visada yra išimčių, tačiau prieš svarstydami didinti detalės užpildą, atsižvelkime į gamybos kaštų pokyčius, kurie kai kuriais atvejais gali padvigubėti.

Mano akimis idealus ir dažnu atveju veiksmingas santykis tarp spausdinimo parametrų yra 3 perimetrai ir 20proc. užpildymas.